2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Restoranas

Perkelė mane kuriam laikui atgal į restoraną, virėjų trūkumas. Dienotvarkė paprasta- ruošiesi iki 18val, o tada lauki svečių antpuolio. Pavyzdžiui vakar, per visą vakarą buvo tik 20 valgytojų. Paprastomis dienomis tiek maždaug ir būna, kartais daugiau. Penktadienį ir šeštadienį rezervuota būna maksimaliai- apie 120. Kadangi kainos gana didelės, tai nereikia daug svečių, kad restoranas išsilaikytų. Kai kuriomis dienomis dirba daugiau personalo darbuotojų, negu ateina svečių. Darbas virtuvėje kaip ir galėtų būti ramus. Bet restorano šefas tą ramumą labai greit išsklaido. Jei nėra streso- jis bemat jį padaro. Tad netgi turint laiko pakankamai, lėtai dirbti neišeitų. Casino lankytojai dažniausiai renkasi keturių patiekalų- "Dinner & Casino" meniu. Jisai keičiasi kiekvieną savaitę. Turime dar "A la carte" meniu, bet kainos gerokai didesnės, nes viskas paruošta būna šviežiai. Šios savaitės "D&C" meniu:



Virta kiauliena su daržovių kubeliais, prancūziškom šaknim ir salotom
Parmezano putų sriuba

Kalnų upėtakis su bulvių koše, keptais ridikėliais ir žuvies padažu

Kokosų putos, šokolado pyragėlis ir aviečių šerbetas

Visi, kurie pasirenka patiekalus iš "A la carte" meniu, gauna tokį mažą patiekalą- vadinasi pasveikinimas nuo virtuvės. Darome jį iš visko, ką tą dieną turime- dažniausiai tai būna koks nors kumpis. Tad ir vakar dariau su Serrano kumpiu, marinuotais moliūgais ir salotomis. Keletas patiekalų iš "A la carte" meniu:


Serrano kumpis

Serrano kumpis


Grybų risotto

Lašišos tartar su bulvių blynu, putpelės kiaušiniu

Kraujinė dešra su bulvėm ir grybais

Žuvienė

2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

Naujųjų sutikimas- Gala vakarienė


Sveiki, kadangi namie nelabai gaminu, tad papasakosiu apie darbą. Per Naujųjų Metų sutikimą restorane buvo aštuonių patiekalų vakarienė. Jai ruošėmės kelias dienas, o 31-ąją itin intensyviai nuo pat ryto...
Mano darbai prasidėjo kepant dekoratyvinius sausainius. Su tešla viskas gerai buvo(nes kartais nebūna), bet turėjau daug rūpesčių kaip viską suspėti, tai pusė iš jų sudegė man belakstant ir bedarant kelis darbus vienu metu. Gaila, nes jie ir taip trapūs ir pusė jų jau lūžta kol pasiekia lėkštę, o čia dar ir sudegė daug. Teko daryti daugiau tešlos ir kepti antrą partiją. Atvėsinus ant jų reikėjo šokoladu užrašyti Naujų Metų pasveikinimą. Ant kiekvieno sausainio(!). Jų reikėjo viso šimto. Tad su sausainiais baigiau per pora valandų.







Mano šefas visada turi "genialių" idėjų. Jos būna tikrai genialios ir viskas su jomis gerai, išskyrus, kad dažniausiai labai sunkiai įgyvendinamos. Tad mano desertui jisai sugalvojo dekoraciją- cukraus spirales. Kažkokiame žurnale matė, sakė atrodo labai stulbinančiai ir trūks plyš mums jų būtinai reikia. O aš tai ne konditorė. Su mikro cukrumi nesimokiau dirbti. Bet ko nepadarysi dėl gero rezultato... Gerą pusvalandį praleidau prie kompiuterio bandydama rasti internete naudingos medžiagos, bet paskui nusprendžiau išmokti per praktiką. Argi ne geriausias mokslas? Beje, pamiršau paminėti, kad jis norėjo rožinės spalvos spiralių. Tad pradėjau lydyti mikro cukrų. Jis tirpsta tik labai karštoj temperatūroj. Ištirpdžius, bandžiau su valgomaisiais dažais nudažyti masę, bet kadangi cukrus buvo labai karštas, užpylus dažus, jie tik išvirė ir išgaravo. Mokomės iš klaidų. Išlydžiau naują cukrų ir palaukiau, kol atvės, tik tada sumaišiau su dažais. O tada prasidėjo nervų išbandymas. Net ir nežinau kaip nupasakoti procesą tų spiralių darymo. Imi metalinę tūtelę, ant kurios vyniosi cukrų, su šakute imi cukrų ir vynioji. Paprasta. Tik. Kai cukrus karštas, jis per skystas ir spiralė nesusivynioja. Lauki kol atauš. O tada jis jau per šaltas ir iškart lūžta! Šefas atėjęs bandė pats jas daryt, bet po poros minučių metė viską ir susinervinęs išėjo. Plius nusidegino ranką, nes norėjo parodyt kaip galima cukrų be šakutės ranka paimt. O karštas cukrus turi savybę prilipt, tad turėjo skaudėti... Šiaip ar taip pasikankinau šiek tiek aš su tomis spiralėmis, bet paskui pagavau kampą kaip jas suvynioti. Problemų turėjau dar jas nuimti nuo vamzdelio. Nes jos tokios plonytės, kad palietus iškart lūžta. Tad tikriausiai didesnė pusė jų sulūžo nuėmimo procese. Bet rezultatas tenkina.











Atkeliavo austrės. O virtuvėje tokia tradicija, kad kai atkeliauja austrės, visi po vieną atsidaro(labai svarbu, kad kiekvienas pats turi atsidaryti) ir suvalgo. O ką daryt, jei aš nemėgstu jų? Galvojau, kad gal manęs nepastebės, aš ten su savo spiralėmis užsiėmus... Bet kurgi... Na, pamaniau, kad gal šįkart pajusiu tą kažkokį ypatingą skonį ir jos bus labai skanios. Deja... Vos perkandau, vos nurijau ir paskui pusę dienos bloga buvo, kad ir ką bevalgyčiau. Detalių nepasakosiu, nes čia turėtų būti gražus blogas, o ne visokie siaubingi dalykai iš virtuvės. Tad tik dar kartą įsitikinau, kad austrės man nelabai... Užtat padariau užkandžius prie jų- bulvių blynelius su sūriu "Gervais".










Atėjo vakaras ir prasidėjo vakarienė. Viskas praėjo gana sklandžiai, sulaukę dvylikos visi šoko Vienos valsą ir ėjom į aikštę žiūrėti fejerverkų. Ten kiekvienais metais susitinka kelios virtuvės, kurios dirba per Naujuosius. Visi ateina vieni kitų pasveikint su šampanu. O tada atgal prie darbo kokiai porai valandų. :) Įkeliu keletą nuotraukų iš pačios vakarienės. (Mano kūrinys- desertas).



Totoriškas kepsnys su duona "Brioche" 


Žąsies kepenimis įdarytas obuolys

Tunas su salotomis

Pupelės koja su balta polenta ir kinietiškai grybais

Kaštonų sriuba su tešlos dangčiu ir citrinmedžio šakele

Jautienos kepsnys su jaučio uodegos kubeliu
Šokomousas migdolų vamzdelyje, šoko želė, (trūksta šerbeto)