2011 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Gastronomijos skandalas

Nežinau ar iki Lietuvos atkeliavo šis. Dabar Austrijoje labai didelis gastronomijos skandalas. Toni Mörwald sudarė kontraktą su McDonalds. Toni yra vienas iš virėjų, kurie turi kepures(restoranų įvertinimas, panašiai kaip Michelin žvaigždės). Su savo restoranu jisai kažkaip sugebėjo prisidaryti virš dviejų milijonų eurų skolų ir nebeturėdamas kaip išsisukti, sudarė kontraktą su McDonalds. Dabar bet kuriame McDonalde galima nusipirkti jo burgerių su krevetėm, mocarela ir pan. Argi ne juokinga. Skelbia reklamose visur, kad dabar McDonaldas yra kepurių restorano lygio ir t.t. Taip pat spaudoje pranešimai blyksi kaip čia ne jo idėja buvo, o pačio McDonalds restorano. Tie jo burgeriai kainuoja pora eurų brangiau negu įprasti. Bet su tokiu pardavimo mastu tikriausiai greitai išlips iš skolų. Jau pora savaičių visi vien tik apie tai šneka čia. Juokaujam vis, kad jeigu kada norėsim užsidirbt pinigų- puikų būdą jau žinom! Gal ir man grįžt į Lietuvą ir atvežt kepurių-žvaigždučių lygį į Lietuvos McDonalds? :)
Beje, vis galvoju. Kodėl Lietuvoje nėra nei vieno restorano turinčio bent vieną Michelin žvaigždutę? Ar nepakankamas lygis ar tiesiog restoranai nepretenduoja būti vertinami? Negi Vilniuje nėra nei vieno aukšto lygio restorano?

2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Gordon Ramsay

Gavau darbą Gordon Ramsay restorane Londone. Skamba neįtikėtinai, ar ne? Man taip pat. Tik tiek, kad teks šio darbo atsisakyti. Mano kontraktas truks dar pusę metų. Tad iki gegužės negaliu niekur kitur dirbti. O Ramsay restoranas nori, kad pradėčiau tuoj pat. Gaila. Nors šiaip ar taip nelabai norėčiau kraustytis į Londoną. Vėl naujas miestas, šalis. Gal kada kitą kartą. Bet mintis, kad iš visų kandidatų mane pasirinko ir kad galėčiau ten dirbt, džiugina.


P.S. Tai ar darome susitikimą sausį?

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Vis dar.

Vis dar dirbu kaip išprotėjusi. Jau daugiau nei pusę metų . Kaip laikas bėga. Darbo dienos skrenda greitai, laisvadieniai dar greičiau. Viskas virtuvėje maždaug tas pats. Ten tokia tvarka, kuri niekada nesikeis . Mano pareigos pasikeitė. Dabar esu "chef Gardermanger". Atitinkamas atlyginimas, atitinkamos pareigos ir atsakomybė. Iš vienos pusės smagu gauti tokį įvertinimą ir pareigas, iš kitos pusės daugiau streso, kurio mums ir taip netrūksta. Viskas turi savo kainą. Pasiilgau lietuvių. Net užmirštu kalbą. Šneku visą dieną vokiškai, galvoju vokiškai, sapnuoju vokiškai. Vis kažkas viduj graužia, kad su kiekviena diena prarandu dalį savęs. Ogi aš taip myliu Lietuvą! Labai tikiuosi, kad turėsiu progą pamosikuoti keptuvėmis lietuviškoje virtuvėje. Ar bent grįžti į kokius kursus Lietuvoje. Nors net nežinau kokia situacija ten. Nepažįstu nei vieno restorano virėjo Lietuvoje. Ir nėra laiko ieškoti pažinčių. Bet kada nors tikrai prisiliesiu prie lietuviškos virtuvės . Pasiilgau.