Daniel

Pagaliau radau šiek tiek laiko pasidalinti vakarienės įspūdžiais iš Niujorko restorano "Daniel".
Prieš eidama neturėjau jokios išankstinės nuomonės. Lūkesčiai buvo kaip einant į kiekvieną gerą restoraną- atitinkamos kokybės ir skonio maistas, geras aptarnavimas, maloni aplinka ir gerai praleistas laikas. Atrodo, tai dalykai, kurie savaime suprantami mokant tokias sumas restoranuose, bet būna ir taip, kad net ir daug sumokėjus tenka stipriai nusivilti. Staliuką buvau rezervavusi 17val, penkios minutės prieš jau stovėjau prie restorano durų. Iš lauko nėra jokių didelių iškabų ar kažkokių žymių, tad keistoka buvo, kad tokio lygio restoranas, bet nelabai ypatingai atrodantis. Tiesiog virš durų užrašas "Daniel". Restoranas įsikūręs pačiame centre, tarp Park ir Madison avenue.

Įėjus iškart rūbinė, toliau registracija. Registracijoje paklausė pavardės ir tuojau pat nuvedė prie staliuko. Žmonių aplinkui nebuvo labai daug dar, bet po valandos restoranas buvo pilnutėlis. Aplinka jauki, sėdėjau pagrindinėje salėje(salių buvo dvi). Atkreipiau dėmesį, kad fone negroja jokia muzika. Bet jos visai ir netrūko. Tik man buvo neįprasta. Labai daug padavėjų. Apsidairius buvo matyti vien padavėjai. Iš viso 30. Ir visi vyrai.

Atsisėdus priėjo vyras. Jis nebuvo padavėjas. Kaip jo pareigos lietuviškai vadinasi, tai net ir nežinau. Bet jisai atsakingas už svečių užėmimą. Prisistatė, paklausė iš kur mes(buvau su mama), ką veikiame, ar yra kokia ypatinga proga, kad mes čia ir t.t. Apsidžiaugė išgirdęs, kad esu virėja, pradėjo daugiau klausinėti. Pasirodo, žino mano restoraną. Atbėgęs atnešė knygą- restoranų gidą, kur mano restoranas yra ir paklausė ar tas pats. Man buvo tik įdomu ar pats šefas Daniel yra tą vakarą virtuvėje. Atsakymas buvo teigiamas. Tada paklausiau ar būtų įmanoma po vakarienės pamatyti virtuvę. Paprastai tai nelabai galima būna. Bent jau daugumoje restoranų. Nebent esi kieno nors pažįstamas ar koks nors svarbus žmogus. Bet šiaip tai nelabai restoranai įsileidinėja klientus į virtuvę pažiopsoti. Po mano klausimo vyras nusišypsojo ir pasakė, kad po vakarienės jūsų laukia turas virtuvėje. Tai man po to jau ir nebesinorėjo valgyti, tik greičiau į virtuvę. O dar pats šefas joje. Beje, dieną prieš, restoranas buvo uždarytas, nes jame vakarieniavo Obama su šeima. Tai su rezervacija man labai pasisekė.

Pasirinkti buvo iš trijų aptiekalų meniu arba šešių. Pasirinkome šešių. Padavėjas paklausė ar norim išsirinkti, ar norim šefui palikti nuspręsti, tad mes pasirinkome antrąjį variantą. Juk smagu nežinoti :) Pradžioje buvo šiek tiek nejaukus tas padavėjų lakstymas. Kas kelias minutes vis kitas prieina, prisistato, paklausia tų pačių klausimų ir t.t. Juo labiau, kad nebuvo dar tiek daug svečių, tad jie visi buvo mus apspitę. Bet paskui apsipratom ir nebekreipėme dėmesio. Pradėjome vakarienę su "Amuse gueule"(pasveikinimu nuo virtuves).
 


Neaprašinėsiu kiekvieno patiekalo atskirai, tiesiog sudėsiu nuotraukas. Maistas buvo labai labai geras, neturiu beveik prie ko prikibti. Tipiška prancūziška virtuvė su šiek tiek Niujorko stiliumi, bet klasika puikiai išlaikyta. Patiekalus lydėjo puikūs vynai. Po maždaug trečio ar ketvirto patiekalo pamatėme kaip iš virtuvės į salę išėjo pats šefas Daniel. Priėjo prie draugų staliuko, pakalbėjo trumpai. tas vyras(kurio pareigų nežinau) kažką jam pakuždėjo ir tada jie pradėjo eiti link mūsų staliuko. Tai matydama iš to susijaudinimo lengvai paspringau. Priėjo, pasisveikino, prisistatė. Pirmas klausimas- "tai kiek laiko jau esi virtuvėje?". Aš iš tos nuostabos neturėjau ką pasakyti. Mintys lankstė, žodžiai pynėsi. Negalėjau atsiminti net kiek laiko aš virtuvėje! Klausimas buvo gan netikėtas. Susiėmiau, pagalvojau ir atsakiau. Tada paklausė kiek laiko dar būsiu virtuvėje ir ar negalvoju apie darbą Niujorke. Tada jau man pakirto kojas. Gerai, kad sėdėjau. Atsakiau, kad niekada apie tai nemąsčiau ir manau, kad būtų sudėtinga dėl vizų ir t.t. Jisai nusišypsojo ir pasakė, kad dėl vizų jokių problemų, nes jie dažnai samdo jaunus virėjus iš Vokietijos, mat Vokietijoje jų paruošimas kur kas geresnis nei JAV.  Taip pat sakė šiuo metu turi du virėjus iš Austrijos. Tai man toks visas tas netikėtumas kaip žaibas trenkė. Ateini pavalgyt, o čia va tau kad nori. Aš jau galvojau, kad jeigu išvis tą vakarą pasiseks, kad jis bus virtuvėje, tai jau bus metų įvykis. O čia net ir nežinau... Davė savo vizitinę kortelę tam atvejui, jei ieškočiau darbo ar panašiai. Taip pat pasakė, kad jeigu negalvoju apie Niujorką, jis taip pat turi restoranų Londone, Singapūre. Žodžiu, jei nebūčiau buvus su mama ten ir jinai nebūtų man patvirtinus to, tai būčiau galvojus, kad sapnavau. Nu argi atsitinka šitaip gyvenime??
Vietoje šešių patiekalų gavome aštuonis- šefo dovana. Septintas buvo sūriai. Smirdantys. Labai. Bet kadangi dovana, tai kaip nevalgysi?? Tai mamai pora rūšių dar nieko buvo, o man tai vos vos. Vienas ožkos sūris toks buvo, kad ir vynu užgėriau, ir duoną kimšau, bet nenumušė to nemalonaus(švelniai tariant) skonio. Galvojau, kad jau blogiau būt negali. Pasirodo gali. Avies sūris! Ten išvis. Na, bet skonio reikalas. Aš būčiau niekada sūrių užsisakius, nes jų išvis nevalgau, jei tik su kvapu. O po jų gavome dvigubą desertą, kurį vos ne vos suvalgėme. Finalinis akcentas- padengtos didelės lėkštės ant stalo. Ateina padavėjas su padėklu pilnu mažų šokoladukų. Išvardina jų rūšis ir paragina išsirinkti. Išsirenki vieną- jisai paima jį su mažu pincetu ir įdeda į tą didelę lėkštę. Ir tai viskas. Jų firminis šokoladas. Mama sėdėjo su tuo šokoladuku lėkštėje ir laukė kol dar ką atneš, nes negalėjo patikėti, kad tai jau viskas- taip ir valgyti jį vieną reikia. Tai šiek tiek juokinga gal.

Duck terrine with marcona almond, honeycrisp apple confit, sauternes glazed date, mache salad, hezaelnut-cider vinaigrette

Mosaic of Grimaud farm muscovy and parsnip, apple cider poached quince, pickled champagne grapes, peppercress salad

Lime cured Tai snapper with confit carrot, cilantro coulis, ginger-lemongrass oil, arugula salad

Yellowfin tuna: "En Tartare" with northern lights caviar, cured with compresser celery, confit with anchovy dressing

Swiss chard stuffed baby squid, chorizo vinaigrette, piquillo peppers, Boston lettuce, artichoke Barigoule

Tiger alabone with smoked paprika, cauliflower puree, young lettuce, Iberico ham

Slow baked turbot with black truffle, sunchoke marmelade, tahoon cress, brown butter emulsion

Duo of four story hill farm poularde "Demi-Deuil". Poached breast with savoy cacabbage, black truffe stuffed leg, chestnut, albufera sauce

Pan seared millbrook venison loin. Red wine confit grapefruit, braised red cabbage, tender roots, spicebush jus.

Scottish mountain hare "A la Royale". Stuffed with foie grass and black truffle, glazed turnip, brussels sprout, red wine poached quince, civet sauce

Selection of artisanal cheeses.

A duo of fruit and chocolate desserts

A duo of fruit and chocolate desserts

A duo of fruit and chocolate desserts

Antrą dalį pasakojimo įkelsiu vėliau. Apie ekskursiją virtuvėje.