"Daniel" virtuvė

Taigi. Kaip ir žadėjau, antroji pasakojimo dalis. Apie virtuvę. Virtuvė gana maža, virėjai visi susigrūdę. Keliese prie vieno stalo. Bet visi organizuotai, žino savo užduotis, tad chaoso ir lakstymo nesimatė. Virėjų viso apie 20. Tik viena mergina, prie desertų. Pakvipo diskriminacija. Juokauju. Apskritai aukštoje kulinarijoje moteriškos lyties atstovių labai mažas procentas. Nežinau kur jos dingsta, nes mokykloje tai lygus skaičius buvo. Gal tiesiog pasirenka paprastesnius darbus kaip virėjos mokyklose, ligoninėse ir panašiai? Nežinau. Atgal prie Daniel virtuvės. Nustebino visų draugiškumas. Visi sveikinosi, klausinėjo iš kur ir kaip, kvietė į pačios virtuvės vidų ateit nusifotografuoti, aprodė visus postus, viską pasakojo. Man buvo smagu, bet neįprasta. Aš vis lyginu su savo virtuve. Pas mus gi visi po puodais išsislapstytų, jeigu svečiai ateitų į virtuvę. Nekalbant apie fotografavimąsi. Tad maloniai buvau nustebinta. Ir šefas laiko rado(nors turėjo nemažai užsakymų) pakalbėti. Virtuvės šefas Jean Francois Bruel. Iš vardo ir kilmė aiški. Labai mielas žmogus. Virš virtuvės viename kampe yra antras aukštas. Užlipus tokiais siaurais laipteliais aukštyn. Ten yra pačio Daniel biuras ir taip pat staliukas. VIP'iniams svečiams. Stiklinės sienos. Valgai ir viską matai kas virtuvėje dedasi. Nežinojau, kad toks yra, gal būčiau galėjusi ir ten rezervuoti. Tame biure visos sienos nukabinėtos Daniel nuotraukomis su įvairiuasiomis įžymybėmis. Pradedant nuo aktorių, baigiant sportininkais. Ant stalo kampe gulėjo Shaquille O'Neal sportinis batas. Įspūdingo dydžio.

Po visos ekskursijos gavome išspausdintą meniu. Jame buvo tik tie patiekalai, kuriuos valgėme. Nežinau ar kiekvienas tokį gauna, ar gavom tik dėl to, kad aš viskuo domėjausi. Įdedu nuotraukas iš virtuvės. Taip pat parašysiu po nuotraukomis apie patiekalus. Neversiu, tikiuosi angliškai tiks.
Apibendrinant. Vakaras restorane padarė didžiausią įspūdį iš visos kelionės. O pakeliauta ir pamatyta buvo daug- tris valstijas mašina išmaišėm, Majamyje saulėje pasideginom, Niujorke visą savaitę. Bet Daniel visgi įstrigo labiausiai. Ir tikriausiai bus vienas iš neišdildomų įspūdžių. Sumokėjau už vakarienę daug, kaip ir priklauso tokiame restorane. Bet net jeigu būtų tekę mokėti iš savo kišenės, būtų buvę negaila. Įvykis vertas kiekvieno cento.