Vis dar.

Vis dar dirbu kaip išprotėjusi. Jau daugiau nei pusę metų . Kaip laikas bėga. Darbo dienos skrenda greitai, laisvadieniai dar greičiau. Viskas virtuvėje maždaug tas pats. Ten tokia tvarka, kuri niekada nesikeis . Mano pareigos pasikeitė. Dabar esu "chef Gardermanger". Atitinkamas atlyginimas, atitinkamos pareigos ir atsakomybė. Iš vienos pusės smagu gauti tokį įvertinimą ir pareigas, iš kitos pusės daugiau streso, kurio mums ir taip netrūksta. Viskas turi savo kainą. Pasiilgau lietuvių. Net užmirštu kalbą. Šneku visą dieną vokiškai, galvoju vokiškai, sapnuoju vokiškai. Vis kažkas viduj graužia, kad su kiekviena diena prarandu dalį savęs. Ogi aš taip myliu Lietuvą! Labai tikiuosi, kad turėsiu progą pamosikuoti keptuvėmis lietuviškoje virtuvėje. Ar bent grįžti į kokius kursus Lietuvoje. Nors net nežinau kokia situacija ten. Nepažįstu nei vieno restorano virėjo Lietuvoje. Ir nėra laiko ieškoti pažinčių. Bet kada nors tikrai prisiliesiu prie lietuviškos virtuvės . Pasiilgau.