Naujienos

Gavau svajonių darbą. Jau galiu drįsti tą garsiai pasakyti, nes nebėra jokių bet. Mano išsvajotame Steirereck. Sunku dar patikėti, kad jau jau. Tiesa, tik nuo gegužės mėnesio, nes reikia laiko persikraustymui ir dar atostogoms Lietuvoje. Nes nuo dienos kada pradėsiu dirbti ten, švelniai tariant, mažiausiai metus nieko kito nematysiu, tik virtuvę. Darbas po 16val per dieną. Virtuvė atsidaro nuo 9, virėjai pradeda nuo 8 dirbt, baigia 12 nakties. Jei diena ne tokia baisiai užimta, yra šansas po pietų kokią valandėlę pertrauką padaryti. Man tai didelis iššūkis, nes iki šiol dirbau 9val per dieną. Tad skirtumas nemažas. Bet teko apsispręsti. Arba aukoti visą laisvalaikį ir eiti į gerą restoraną dirbti kaip arkliui, bet gauti neįkainojamą praktiką ir daryti šuolį į priekį, ar likti prie paprastesnio varianto, bet turėti tuo pačiu gyvenimą ir dar užsiimti kažkokia veikla savo malonumui. Nesu karjeristė, bet tokio šanso praleisti negalima. Jis vargiai pasitaikys antrą kartą gyvenime. Teoriškai man buvo nerealu gauti darbą tokiame restorane, nes žmonės laukia metų metus vietos. O aš ką tik baigus, su menka praktika galima sakyti. Bet laimė kartais nusišypso. Skirtumas tarp mano dabartinio restorano ir Steirereck yra milžiniškas. Casino restoranas yra gero lygio, bet neturi nei vienos kepurės(Gault Millau įvertinimo). Steirereck turi dvi kepures. Dvi! Grace nėra nei vieno restorano su dviem kepurėm. Plius. Steirereck šefas yra geriausias virtuvės šefas Austrijoj, per jo šefavimą du Steirereck restoranai gavo po dvi kepures, o vienas iš jų yra geriausias restoranas ir vienintelis visoje Austrijoje turi dvi Michelin žvaigždes.  Tad tikriausiai net nereikia minėti kokia garbė bus ne tik pamatyti gyvai patį Heinz Reitbauer, bet ir dirbti su juo jo restorane! Tikriausiai viskas painiai skamba ir gal sunku suprasti ko aš čia padebesiais skraidau, bet mums, virėjams čia, tai vienas iš tų dalykų apie kuriuos svajoji, bet tuo pačiu žinai, kad tikriausiai tai ir liks svajonė. O manoji išsipildė. Na, praktiškai dar ne, bet niekas tam nesutrukdys(tikiuosi). Tad paskutinis mėnesis mano mielajame Casino restorane. Bus sunku po daugiau nei dviejų metų palikti virtuvę ir kolegas. Ir Gracą.  Turėsiu persikraustyti praktiškai į restorano pastatą. Visas personalas ten gyvena, nes kai toks darbo laikas, tai nėra kada iš nuosavų butų važinėti. Pamiegi kelias valandas ir vėl į darbą. Teks atsisveikinti ir su savo simfoniniu orkestru, kuriame taip mielai grojau. Bet, patikėkit- verta! Ieškant darbo, rinkausi tarp Sacher restorano viešbutyje arba konditerijos Vienoje, tarp didelės "catering" firmos Do&Co taip pat Vienoje, pilies restorano Fuschl Salsburge, Steirereck ir dar kelių restoranų Vienoje. Jeigų nebūčiau gavus Steirereck vietos, tai būčiau Do&CO dirbus, nes ten irgi jau gavau darbo pasiūlymą, kaip ir Sacher. Bet kas galėjo pagalvoti..!

Genuss balius

Buvo šeštadienį čia toks renginys. Kulinarinis. Kur geriausi miesto(Grazo, ir ne tik) restoranai pristatė savo mini patiekalus. Tarp tų restoranų patekom ir mes. Mano šefas dalyvavo kaip žvaigždinis virėjas. Čia vienas iš tų renginių, kai žmonės už įėjimą sumoka apie pora šimtų eurų ir tada gali ragaut viską. Viskas vyko kongresų rūmuose, tad mums lengviau buvo, nes mūsų virtuvės ir firma ir yra tame pačiame pastate. Casino užima kitą kongresų pastato dalį. Tai mes viską pasiruošėm savo virtuvėje ir mums tereikėjo pora aukštų transportuoti. Per tokius renginius visada būna labai didelis chaosas. Mūsų firmos virtuvė, kuri ruošia bufetus, yra rūsyje. Jinai gan didelė, bet kai suvažiuoja 20 virėjų su savo komandomis ir kiekvienam reikia vietos ruoštis, tai sunkiai atlaiko. Pamatytumėt kaip dabar viskas nusiaubtai atrodo... Penktadienis jau buvo gan chaotiškas, nes be viso to baliaus, dar ir savo restoraną turėjom laikyti. O rezervuotas jis tiek penktadienį tiek šeštadienį pilnai buvo. Pats šeštadienis buvo labai iiiilgas. Nuo ryto dirbom. Stengėmės viską suruošt restoranui, kad liktų daugiau laiko baliui. Bet vis tiek. Mūsų yra tik šeši. O restorane savaitgalį turi būti mažiausiai penki virėjai. Kitaip nekas likusiems. Tad visi lakstėm tai į balių, tai į restoraną. Stresas ir ten ir ten. Nekalbant apie tai, kad viską dar ir patiems norėjosi pamatyti ir paragauti. Bet neteko. Prabėgom tik pamojavom kitiems virėjams baliuje ir tiek. Gaila. Bet toks jau mūsų darbas. Reikia kažką aukot vis. Bet pabaigoje viskas buvo gerai. Pavyko abu dalykai. Restorano minią atlaikėm sėkmingai. Balius irgi praėjo su gan nedideliais nesklandumais(kas jau yra gerai). Baliuje iš viso buvo 800 svečių, o mes paruošėm apie 400 patiekalų.  Vadinasi, pusė iš jų paragavo. Kas yra daug. Kai kurie restoranai pristatė gan keistus dalykus- kaip šokomusas su svogūnais ir pan. Mūsų buvo paprastas gan- jaunos kiaulės nugara su varškės virtiniu, įdarytu faršu ir žirnelių koše. Plius ten visokios gėlytės, žolelės papuošimui. Deja, nuotraukos nespėjau padaryti. Įdedu tas, kurias spėjau bėgdama:






















Čia likusios.
P.s. Čia video.

Šokoladinės dekoracijos

Išsilydom šokoladą, supilam į tūtelę ir raitom. Man dar daug daug treniruotis reik. Reikia ramios rankos, įgūdžių. Mano gėlytės visos kažkokios nelygios. Knygoj parodyta tai kaip su kokia forma būtų nupiešta, o iš tikrųjų ranka viskas. Tai nežinau kiek laiko ten treniruotis reikia, kad taip gražiai ir vienodai išraityt...

Kita pusė tokia matinė ir irgi gražiai atrodo.