Naujienos

Gavau svajonių darbą. Jau galiu drįsti tą garsiai pasakyti, nes nebėra jokių bet. Mano išsvajotame Steirereck. Sunku dar patikėti, kad jau jau. Tiesa, tik nuo gegužės mėnesio, nes reikia laiko persikraustymui ir dar atostogoms Lietuvoje. Nes nuo dienos kada pradėsiu dirbti ten, švelniai tariant, mažiausiai metus nieko kito nematysiu, tik virtuvę. Darbas po 16val per dieną. Virtuvė atsidaro nuo 9, virėjai pradeda nuo 8 dirbt, baigia 12 nakties. Jei diena ne tokia baisiai užimta, yra šansas po pietų kokią valandėlę pertrauką padaryti. Man tai didelis iššūkis, nes iki šiol dirbau 9val per dieną. Tad skirtumas nemažas. Bet teko apsispręsti. Arba aukoti visą laisvalaikį ir eiti į gerą restoraną dirbti kaip arkliui, bet gauti neįkainojamą praktiką ir daryti šuolį į priekį, ar likti prie paprastesnio varianto, bet turėti tuo pačiu gyvenimą ir dar užsiimti kažkokia veikla savo malonumui. Nesu karjeristė, bet tokio šanso praleisti negalima. Jis vargiai pasitaikys antrą kartą gyvenime. Teoriškai man buvo nerealu gauti darbą tokiame restorane, nes žmonės laukia metų metus vietos. O aš ką tik baigus, su menka praktika galima sakyti. Bet laimė kartais nusišypso. Skirtumas tarp mano dabartinio restorano ir Steirereck yra milžiniškas. Casino restoranas yra gero lygio, bet neturi nei vienos kepurės(Gault Millau įvertinimo). Steirereck turi dvi kepures. Dvi! Grace nėra nei vieno restorano su dviem kepurėm. Plius. Steirereck šefas yra geriausias virtuvės šefas Austrijoj, per jo šefavimą du Steirereck restoranai gavo po dvi kepures, o vienas iš jų yra geriausias restoranas ir vienintelis visoje Austrijoje turi dvi Michelin žvaigždes.  Tad tikriausiai net nereikia minėti kokia garbė bus ne tik pamatyti gyvai patį Heinz Reitbauer, bet ir dirbti su juo jo restorane! Tikriausiai viskas painiai skamba ir gal sunku suprasti ko aš čia padebesiais skraidau, bet mums, virėjams čia, tai vienas iš tų dalykų apie kuriuos svajoji, bet tuo pačiu žinai, kad tikriausiai tai ir liks svajonė. O manoji išsipildė. Na, praktiškai dar ne, bet niekas tam nesutrukdys(tikiuosi). Tad paskutinis mėnesis mano mielajame Casino restorane. Bus sunku po daugiau nei dviejų metų palikti virtuvę ir kolegas. Ir Gracą.  Turėsiu persikraustyti praktiškai į restorano pastatą. Visas personalas ten gyvena, nes kai toks darbo laikas, tai nėra kada iš nuosavų butų važinėti. Pamiegi kelias valandas ir vėl į darbą. Teks atsisveikinti ir su savo simfoniniu orkestru, kuriame taip mielai grojau. Bet, patikėkit- verta! Ieškant darbo, rinkausi tarp Sacher restorano viešbutyje arba konditerijos Vienoje, tarp didelės "catering" firmos Do&Co taip pat Vienoje, pilies restorano Fuschl Salsburge, Steirereck ir dar kelių restoranų Vienoje. Jeigų nebūčiau gavus Steirereck vietos, tai būčiau Do&CO dirbus, nes ten irgi jau gavau darbo pasiūlymą, kaip ir Sacher. Bet kas galėjo pagalvoti..!